Dailės raiškos – meno būrelis
Dailė – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją (tapyba, grafika ir skulptūra) ir taikomąją – dekoratyvinę (keramika, tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių (muzikos, teatro, literatūros, kino) dailės kūriniai paprastai turi materialią – tūrinę formą. Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ant meno ir nemeno ribos ir kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ savoka.
Dailės užsiėmimai nėra skirti vien tik norintiems išmokti piešti ar sukurti neįkainojamai brangų kūrinį. Tai nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti ugdantis ir atpalaiduojantis.Kartais , vaikui sergant, dailės užsiėmimai padeda greičiau pasveikti.
Ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip visiškai naujas potyris, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specifiškai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką.
- “ Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas.”
Dailė – meno rūšis, skirstoma į vaizduojamąją (tapyba, grafika ir skulptūra) ir taikomąją – dekoratyvinę (keramika, tekstilė, oda, amatai, liaudies meistrų dirbiniai ir kt.). Skirtingai nuo kitų meno rūšių (muzikos, teatro, literatūros, kino) dailės kūriniai paprastai turi materialią – tūrinę formą. Tačiau XX a. atsiranda ir naujosios dailės formos, kurias galima apibrėžti kaip balansavimą ant meno ir nemeno ribos ir kurioms būdinga idėjų išraiška (akcijos, performansai). Terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ savoka.
Dailės užsiėmimai nėra skirti vien tik norintiems išmokti piešti ar sukurti neįkainojamai brangų kūrinį. Tai nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti ugdantis ir atpalaiduojantis.Kartais , vaikui sergant, dailės užsiėmimai padeda greičiau pasveikti.
Ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip visiškai naujas potyris, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specifiškai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką.
Specialiųjų poreikių vaikai šiuose užsiėmimuose turi galimybes lavinti motorinius įgūdžius, stiprinti erdvės suvokimą, išreikšti negatyvius ir pozityvius išgyvenimus, bei labiau suvokti juos, lavinti kalbinę ir emocinę raišką, parodyti savo baimes, lūkesčius. Naudojant skirtingas technikas, galima tikslingai susikoncentruoti ties konkrečia problema ir iš lėto ją koreguoti.
Kūrybiniame procese galima plėsti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti įtaką raidai, esant jos sulėtėjimui.
Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones.
Dailės užsiėmimai gali būti taikomi labai įvairiai. Tai gali būti skirta vaikams ir suaugusiems.
Kūrybiniame procese galima plėsti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti įtaką raidai, esant jos sulėtėjimui.
Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones.
Dailės užsiėmimai gali būti taikomi labai įvairiai. Tai gali būti skirta vaikams ir suaugusiems.
Pavyzdžiui mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę, mokytis spalvų, formų. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę, atskleidžia savo baimes , lūkesčius. Specialiųjų poreikių vaikai turi galimybę išreikšti save neverbaliai, lavinti motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, pažintinius gebėjimus.
Teigiamas meninės veiklos poveikis tampa dar ryškesnis, kuomet kalbame apie proto ar psichikos sutrikimus, psichologinių, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius asmenis. Visos meno priemonės (tapymas, lipdymas, muzikavimas, klijavimas, aplikacijų kūrimas, teatrinių lėlyčių kūrimas ir kt.) suteikia saviraiškos galimybę.
Kartais dailės užsiėmimai padeda išreikšti tai kas netelpa žodžiuose.
Meno – dailės užsiėmimai skatina bendrauti, tai gali tiesiogiai paveikti mūsų jausmus ir emocijas. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro su realiose situacijose jausmų reiškimu. Taigi, kurdamas vienas ar kartu su kitais, žmogus turi galimybę suprasti, jog jo problema yra tokia ne vienintele, ir jokiu būdu nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Vaikai piešdami kartu lavina savo bendravimo įgūdžius, mokosi išsakyti savo jausmus, baimes, nuosgastavimus, viltis , svajones. Dažnai mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos-tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį , jį pavaizduojame spalvomis, formomis, įvairia tekstūra. Pasak H.B.Landharten piešdami mes galime“ kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone kai emociškai uždariems žmonėms. Ji ypač svarbi vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.
Mūsų darbai atspindi mūsų emocijas, per dailės užsiėmimus mes skatiname jas išreikšti, nelaikyti savyje. Neigiamų emocijų "koncervavimas" savyje dažnai atneša ne tik nepasitenkinimą gyvenimu, aplinkiniais, bet ir ligą. Tad nebijokime pyktį, baimę, nuoskaudas ar kitokius destruktyvius jausmus išreikšti socialiai priimtina forma. Taip mes ne tik atsipalaiduosime, bet ir geriau pažinsime save.
Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Nedrąsiam vaikui dailės užsiėmimai padeda lavinti kalbos įgūdžius, gerina smulkiųjų judesių koordinaciją, skatina aktyvumą ir saviraišką. Kūrybinė veikla pažadina mūmyse gyvybinę energiją. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.
Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Nedrąsiam vaikui dailės užsiėmimai padeda lavinti kalbos įgūdžius, gerina smulkiųjų judesių koordinaciją, skatina aktyvumą ir saviraišką. Kūrybinė veikla pažadina mūmyse gyvybinę energiją. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.
Vaiko piešinys - neatskleista jo pasaulio paslaptis
Dailės pamokėlės ankstyvojoje vaikystėje yra daug gilesnis ir svarbesnis procesas pačiam vaikui negu suaugusiajam gali atrodyti. Ankstyvasis dailės ugdymas toks pat svarbus kaip judėjimas, muzika. Užsėimimai su įvairiomis priemonėmis dailės metu padeda vaikui išmokti kontroliuoti savo kūną. Atliekant tikslines užduotispadeda savojo "Aš" supratimui. Ir be abejo tai lavina jo stambiąją ir smulkiąją motoriką, ugdo kalbinius įgūdžius, sensomotorįnį patyrimą bei emocinę raišką.
Dažnai kovodami su savo baimėmis, nesaugumo jausmu, kompleksais, ar net depresija vaikai mėgsta perkelti viską į popierių. Tuomet čia galime padėti Mes. Kartu viską aptarę, mes savo neigiamus potyrius suplėšome, iškerpame ar užspalvojame.Visa tai galime atlikti smagiai ir žaismingai. Taip prasideda pokyčiai, link tvirto, pozityvaus, ir laimingojo savojo "Aš".
Labai yra svarbu tinkamas pedagogas šiame procese. Jis turi suteikti pasitikėjimo vaikui tuo ka šis kūria ir keičia ne tik savyje , bet ir savo darbuose.
Visi pasaulio vaikai, nepriklausomai nuo šalies, kultūros ar socialinės ir ekonominės šeimos padėties, maždaug nuo pusantrų metų amžiaus, kai kurie dar anksčiau, pradeda piešti. Pirmieji vaikų piešiniai – linijų ir brūkšnių raizgalynės,taškavimas.Ir visa tai jie daro nepaprastai išradingai, neturėdami jokių tabu. Jie piešia nebaigtu maistu ant stalo, dantų pasta ant grindų ant sienos ar savo kūno, braižo pagaliuku smėlyje, sniege. Dažnai nuotabiausių raizgalynių tėveliai gali rasti savo svarbių dokumentų aplankuose. Viso pasaulio vaikų piešiniams būdinga ta pati raida. Jos atspindys piešiniuose tiesiogiai siejasi su atitinkamais kūno, judesių ir kalbos vystymosi dėsningumais. Ikimokykliniame amžiuje piešimas vaikui tokia pat natūrali veikla, kaip ir žaidimas. Ši veikla padeda kontroliuoti ir lavinti smulkiuosius judesius, kurie vėliau bus reikalingi mokantis rašyti. Piešimas vaiką skatina susitelkti, taigi lavėja jo dėmesys, savikontrolė. Matydamas savo darbo rezultatus vaikas sako „aš nupiešiau“ ir taip mokosi atskirti save nuo mamos, pasaulio, suvokti savąjį „aš“. Kartais šis atsiskyrimas vaikui dažniausiai yra skausmingas, kelia baimę, nes būti atskiram nesaugu, ir čia išgelbėja piešimas, padedantis išreikšti susikaupusius jausmus ir nusiraminti.
Užsiėmimai
Individualūs ir grupiniai
Vaikų dailės raiškos ( 1,5 – 3m.) -(3-12m.) užsiėmimai:
Suaugusių dailės raiškos - meno užsiėmimai:
Dailės pamokėlės ankstyvojoje vaikystėje yra daug gilesnis ir svarbesnis procesas pačiam vaikui negu suaugusiajam gali atrodyti. Ankstyvasis dailės ugdymas toks pat svarbus kaip judėjimas, muzika. Užsėimimai su įvairiomis priemonėmis dailės metu padeda vaikui išmokti kontroliuoti savo kūną. Atliekant tikslines užduotispadeda savojo "Aš" supratimui. Ir be abejo tai lavina jo stambiąją ir smulkiąją motoriką, ugdo kalbinius įgūdžius, sensomotorįnį patyrimą bei emocinę raišką.
Dažnai kovodami su savo baimėmis, nesaugumo jausmu, kompleksais, ar net depresija vaikai mėgsta perkelti viską į popierių. Tuomet čia galime padėti Mes. Kartu viską aptarę, mes savo neigiamus potyrius suplėšome, iškerpame ar užspalvojame.Visa tai galime atlikti smagiai ir žaismingai. Taip prasideda pokyčiai, link tvirto, pozityvaus, ir laimingojo savojo "Aš".
Labai yra svarbu tinkamas pedagogas šiame procese. Jis turi suteikti pasitikėjimo vaikui tuo ka šis kūria ir keičia ne tik savyje , bet ir savo darbuose.
Visi pasaulio vaikai, nepriklausomai nuo šalies, kultūros ar socialinės ir ekonominės šeimos padėties, maždaug nuo pusantrų metų amžiaus, kai kurie dar anksčiau, pradeda piešti. Pirmieji vaikų piešiniai – linijų ir brūkšnių raizgalynės,taškavimas.Ir visa tai jie daro nepaprastai išradingai, neturėdami jokių tabu. Jie piešia nebaigtu maistu ant stalo, dantų pasta ant grindų ant sienos ar savo kūno, braižo pagaliuku smėlyje, sniege. Dažnai nuotabiausių raizgalynių tėveliai gali rasti savo svarbių dokumentų aplankuose. Viso pasaulio vaikų piešiniams būdinga ta pati raida. Jos atspindys piešiniuose tiesiogiai siejasi su atitinkamais kūno, judesių ir kalbos vystymosi dėsningumais. Ikimokykliniame amžiuje piešimas vaikui tokia pat natūrali veikla, kaip ir žaidimas. Ši veikla padeda kontroliuoti ir lavinti smulkiuosius judesius, kurie vėliau bus reikalingi mokantis rašyti. Piešimas vaiką skatina susitelkti, taigi lavėja jo dėmesys, savikontrolė. Matydamas savo darbo rezultatus vaikas sako „aš nupiešiau“ ir taip mokosi atskirti save nuo mamos, pasaulio, suvokti savąjį „aš“. Kartais šis atsiskyrimas vaikui dažniausiai yra skausmingas, kelia baimę, nes būti atskiram nesaugu, ir čia išgelbėja piešimas, padedantis išreikšti susikaupusius jausmus ir nusiraminti.
Užsiėmimai
Individualūs ir grupiniai
Vaikų dailės raiškos ( 1,5 – 3m.) -(3-12m.) užsiėmimai:
- Viena pamokėlė, vienas vaikas ( 1 val.) - 7,50 €
- Mėnuo, kartas per savaitę ( 1 vaikas) - 25,00
- Mėnuo , kartas per savaitę ( 2 vaikai, sesutės, broliukai) - 35,00
- Mėnuo, 2 kartai per savaitę ( 1 vaikas) - 40,00 €
- Mėnuo, 2 kartai per savaitę ( 2 vaikai, broliukai sesutės) - 55,00 €
- Mėnuo, 3 kartai per savaitę ( 1 vaikas) - 60 €
- Mėnuo, 3 kartai per savaitę (2 vaikai, broliukai sesutės) - 85 €
- Individualus užsiėmimas - 10,00 €
Suaugusių dailės raiškos - meno užsiėmimai:
- Viena pamokėlė (1,5 val.) - 15,00 €
- Mėnuo, kartas per savaitę - 50,00 €
- Mėnuo, 2 kartai per savaitę - 80,00 €